|
Smulkus verslas Europoje ir Lietuvoje
Geri ketinimai, bet bloga vadyba. Taip galima pavadinti 2000 metais Europos Vadovų Tarybos Lisabonoje patvirtintą Lisabonos strategiją , kuri Europos Sąjungos valstybėms narėms ir iškėlė strateginį tikslą – per 10 metų paversti Europos Sąjungos ekonomiką dinamiškiausia ir konkurencingiausia žiniomis grįsta ekonomika pasaulyje.
Europos Komisija, matydama,kad Lisabonos strategija neįgyvendinama, 2008 m. birželio 25 d. pristatė dešimčia pagrindinių principų paremtą Europos smulkiojo verslo aktą:
1. Sukurti aplinką, kurioje verslas (ypač šeimos verslas) galėtų klestėti;
2. Užtikrinti, kad sąžiningiems verslininkams, kurie patyrė nesėkmę, būtų suteikta antra galimybė;
3. Formuojant politiką vadovautis principu „pradėk nuo mažo“ („Think small first“);
4. Užtikrinti, kad viešojo administravimo institucijos savo veikloje atsižvelgtų į mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) poreikius;
5. Viešosios politikos priemones pritaikyti MVĮ poreikiams: palengvinti MVĮ dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose ir sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ gauti valstybės pagalbą;
6. Palengvinti MVĮ sąlygas gauti finansavimą ir gerinti verslo teisinę aplinką, užtikrinant, kad įmonių tarpusavio atsiskaitymai vyktų laiku;
7. Padėti MVĮ gauti daugiau naudos iš bendrosios rinkos teikiamų galimybių;
8. Skatinti MVĮ tobulinti įgūdžius ir diegti visų formų inovacijas;
9. Skatinti MVĮ pasinaudoti besikeičiančios aplinkos iššūkių teikiamomis galimybėmis;
10. Paraginti MVĮ naudotis rinkų, esančių už ES ribų, augimo teikiamomis galimybėmis.
Mūsų šalyje smulkaus verslo įstatyminę bazę kuria Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. 2009 metai tapo kritiniais Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos geriems ketinimams Lietuvoje. Šių gerų ketinimų vykdytoja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, nei ankstesniais metais realių darbų nebuvo padariusi, nei dabar ką nors realiai daro. asociacija
Jei ministerijos neįsiklausys į plataus rato visuomenės ir verslininkų nuomonę, tai bet kokia gera iniciatyva virs eilinių popierių ir ataskaitų kalnu, o ne ekonominiu šalies klestėjimu.
Smulkiajam verslui reikalingi palankūs įstatymai pagal mūsų poreikius. Į tai turi atsižvelgti Vyriausybė, nes smulkus verslas (išskyrus kelias stambias įmones) sukuria didžiausią dalį produkto Lietuvos ekonomikoje.
Šiais metais smulkiajam verslui žlungant, visos šalies biudžetinės įstaigos pajuto finansų stygių. Kai įmonės nebedirba, nėra iš ko rinkti ir mokesčių. Todėl šalies valdininkai, norėdami susigražinti savo buvusias algas, turi suskubti ir paruošti tinkamus įstatymus, įgalinančius kuo skubiau atgaivinti smulkųjį verslą Lietuvoje. |
